Svarbiausia – pozityvus mąstymas

„Svarbiausias dalykas – pozityvus mąstymas, ir gera nuotaika“, – pripažįsta Vilniaus universiteto Santaros klinikų plastikos chirurgas Simonas Kaupas.

Pasiruošimas tokiai operacijai prasideda nuo konsultacijos, kurioje paaiškinama pacientei, koks gali būti gydymo planas. Gauti konsultaciją būtinas šeimos gydytojo ar onkologo siuntimas. Joje moterys sužino apie tai, koks rekonstrukcijos metodas jai labiausiai tinka, kokių priemonių reikia operacijai ir pooperaciniam periodui. Deja, Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja implantų, taip pat kompresinių kojinių, specialios liemenėlė bei specialaus korseto, o šios pagalbinės priemonės yra būtinos po operacijos.

Po krūtų rekonstrukcinės operacijos pacientės praleidžia ligoninėje vidutiniškai apie septynias dienas, nes tai sudėtinga chirurginė operacija. Tuo metu pacientė turi vartoti paskirtus vaistus nuo krešėjimo, nuskausminamuosius, antibiotikus.

Pasakodamas apie tai, koks  tinkamiausias metodas, plastikos chirurgas S.Kaupas priminė vieno italų mediko žodžius – nėra vienos suknelės visiems metų sezonams. Taip ir krūties atkūrimo metodai parenkami individualiai, nes kiekviena pacientė yra unikali.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, taikomi keli krūties rekonstrukcijos būdai, pavyzdžiui, naudojant implantus ir audinių plėtiklius, taip pat įmanomas krūties atkūrimas savais audiniais, gali būti taikomas ir šių metodų derinys.

Krūties atkūrimas nėra pigus. Implantų bei audinių plėtiklių kainos Lietuvoje svyruoja nuo 800 iki 1000 eurų. Šių medicininių priemonių moteris turi įsigyti pati, nes, kaip minėta, iki šiol Valstybinė ligonių kasa onkologiniams ligoniams jų nekompensuoja.

Pasirinkus rekonstrukcinę operaciją naudojant implantus, reikia žinoti, kad tai – dviejų etapų gydymas. Iš pradžių įsodinamas audinių plėtiklis, kuris dažnai papildomas fiziologiniu skysčiu, taip plečiami audiniai iki tam tikro tūrio. Pagaliau išaušta diena, kai moteriai vėl reikia gultis ant operacinės stalo – audinių plėtiklis keičiamas  nuolatiniu implantu. Vėliau moteris gali naudoti spenelių protezus.

Tačiau dažniausiai pasaulyje atliekama krūtų atkūrimo operacija, kai naudojamas nugaros plačiojo raumenis lopas – kai tam tikras audinių kiekis paimamas iš nugaros ir perkeliamas į būsimos krūties vietą, atkuriant  dalį jos tūrio. Gali būti taikomas kombinuotas metodas, kai naudojami savi audiniai, taip pat krūtų implantai.

Krūties atkūrimas iš savų audinių

Natūraliausiai atrodo nauja krūtis, kai ji suformuojama vien iš pacientės pilvo audinių – odos, riebalų ir raumens. Vietoje, kur buvo paimta audinių, lieka tik nedidelė žymė.  Toks metodas padeda vienu šūviu nušauti du zuikius – sugrąžinama ne tik krūtis, bet ir sumažėja pilvas, nes jis pasidaro plokštesnis. Kad nebūtų išvaržos, kartais po operacijos tenka sutvirtinti pilvą, todėl į pilvo sieną įsodinamas tinklelis. Kai kuriais atvejais audiniai imami iš šlaunų ar sėdmenų, bet tai daroma kur kas rečiau.

Krūties atkūrimas savais audiniais – tai viena rizikingesnių chirurginių operacijų. Nors komplikacijos nėra dažnos, bet jos sudėtingos. Jei pacientė dėl medicininių priežasčių netenka suformuotos krūties, ji patiria didelę psichologinę traumą. Kartais pasitaiko pooperacinis kraujavimas, todėl pacientei gali tekti antrą kartą gultis ant operacinio stalo, kad būtų sustabdytas kraujavimas.

Dar viena nemaloni komplikacija – persodintų audinių dalinė nekrozė, ji būna vos 1–2 proc. visų atvejų. Kartais pilve susikaupia audinių skysčio, gali kilti vadinamoji implantų infekcija, padidėti venų trombozės pavojus.

Pasaulyje pastaruoju metu plinta mada tatuiruoti spenelį.  Jis atrodo beveik toks kaip tikras, tik moteriai pasisukus šonu jo būna nematyti. Dar viena išeitis – spenelio protezai, kurie priklijuojami prie atkurtos krūties ir beveik niekuo nesiskiria nuo tikrų.