Krūties vėžys - Nacionalinė krūties ligų asociacija
lt en

Krūties vėžys

Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir pasaulyje.

Kas yra vėžys?

Audiniai ir organai sudaryti iš ląstelių. Vėžys yra šių ląstelių liga. Nors įvairių organų ląstelių sandara ir veikla skirtinga, tačiau jų dauginimosi, atsinaujinimo procesai vienodi. Sveikų ląstelių dauginimasis ir atsinaujinimas yra tvarkingas ir kontroliuojamas. Ląstelės nuolat pasensta ir žūva, jas pakeičia jaunos naujos ląstelės.

Veikiant įvairiems kenksmingiems faktoriams, vieno ar kito organo ląstelėse įvyksta tam tikrų pokyčių, jos ima “nebeklausyti” organizmo kontrolės. Tuomet prasideda nekontroliuojamas, neribotas jų dauginimasis, susiformuoja ląstelių sankaupa – navikas. Navikai gali būti gerybiniai arba piktybiniai. Gerybiniai navikai didėja, bet neįauga, neįsiskverbia į gretimus audinius ir neplinta į kitus kūno organus. Didėdamas gerybinis navikas gali mechaniškai spausti aplinkinius organus ir taip sukelti sveikatos problemų.

Piktybiniai navikai geba įsiskverbti į šalimais esančius audinius ir organus, įaugti į juos, suardyti jų struktūrą, sutrikdyti jų veiklą. Kita “pikta” vėžinės ląstelės savybė ta, kad ji, atitrūkusi nuo naviko, kraujo ar limfos keliu gali pasiekti kitose kūno dalyse esančius organus. Pasiekusios kitus organus, jos juose „prigyja“, ima daugintis. Taip atsiranda nauji vėžio židiniai, vadinami metastazėmis.

Krūties vėžio atveju metastazės pirmiausia išsivysto arčiausiai krūties esančiuose limfmazgiuose – atitinkamos pusės pažasties, užkrūtinkauliniuose, poraktikauliniuose. Kad būtų nustatyta, ar navikas piktybinis, ar gerybinis, jo ląsteles mikroskopu turi įvertinti gydytojas patologas. Naviko ląstelių gaunama įvairiais būdais. Atliekant naviko biopsiją, išpjaunamas, kartais išsiurbiamas nedidelis navikinio audinio medžiagos kiekis. Tirti paimta medžiaga, specialiai ją paruošus, ištiriama mikroskopu.

Paprastai visus piktybinius navikus kasdienybėje vadiname vėžiu, tačiau gydytojai žino, jog vėžys yra toks piktybinis navikas, kuris išsivysto iš epitelinio audinio ląstelių. Piktybiniai navikai, išsivystę iš neepitelinių ląstelių, vadinami kitaip, pvz., sarkoma, limfoma, melanoma ir kt. Epitelinis audinys sudaro odos, visų kūno gleivinių paviršinį sluoksnį, o gleivinės iškloja virškinamojo trakto, kvėpavimo, lyties, šlapimo takus. Dauguma krūties piktybinių navikų (vėžys sudaro daugiau nei 90%) yra kilę iš epitelio ląstelių – liaukinis epitelis sudaro krūties skiltis, iškloja pieno latakėlių sieneles iš vidaus.

1500

Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1500 naujų krūties vėžio atvejų.

90%

Daugiau nei 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų.

Krūties vėžio rizikos faktoriai

Šios ligos priežastys dar nėra iki galo aiškios. Jaunoms moterims rizika susirgti šia liga nėra didelė, tačiau vyresnėms rizika didėja. Daugiausia naujų krūties vėžio atvejų nustatoma moterims, turinčioms daugiau nei 50 metų amžiaus.

Žinomi kai kurie veiksniai, didinantys krūties vėžio riziką:

  • Praeityje buvęs vienos krūties vėžys.
  • Nustatyti ir mikroskopiškai ištirti gerybiniai krūties navikai – ca in situ lobulare arba hyperplasia lobulare atypica.
  • Pakaitinės hormonų terapijos(PHT) vartojimas menopauzės metu. Šie vaistai šiek tiek didina krūties vėžio riziką. PHT – moteriškų lytinių hormonų vartojimas, kai jų nebegamina kiaušidės menopauzės laikotarpiu ar, pavyzdžiui, kai dėl kokios nors priežasties kiaušidės pašalintos (jaunoms moterims, vartojančioms PHT dėl pašalintų kiaušidžių ar dėl ankstyvos menopauzės, iki 50 metų amžiaus krūties vėžio rizika nedidėja).
  • Kontraceptinių (apsaugančių nuo pastojimo) tablečių vartojimas. Šie vaistai šiek tiek didina krūties vėžio riziką.
  • Ankstyvos mėnesinės ir vėlyva menopauzė.
  • Nemaitinimas krūtimi. Nemaitinusių krūtimi rizika didesnė nei tų moterų, kurios maitino metus ar daugiau.
  • Antsvoris moterims, kurioms jau yra menopauzė.

Piktnaudžiavimas alkoholiu daugelį metų.

Paveldėti pakitę genai

Nedidelis skaičius krūties vėžio atvejų, manoma, susijęs su paveldėtais pakitusiais genais BRCA1 ar BRCA2. Ateityje gali būti surasta ir kitų paveldimų pakitusių genų. Jei viena ar net dvi senyvo amžiaus giminaitės sirgo ar serga šia liga, maža tikimybė, kad vėžys galėjo būti susijęs su paveldėtais pakitusiais genais. Kitos tos giminės moterys neturi didelio laipsnio krūties vėžio rizikos. Tačiau jei moters šeimoje yra viena iš žemiau aprašomų situacjų, susijusių su krūties vėžiu, rizika jai susirgti šia liga didėja, manoma, dėl paveldėtų pakitusių genų:

  • Jei trys bet kokio amžiaus artimos kraujo giminaitės (iš tos pačios – arba motinos, arba tėvo šakos) sirgo krūties arba kiaušidžių vėžiu.
  • Jei dvi artimos giminaitės (iš tos pačios – arba motinos, arba tėvo šakos), būdamos jaunesnės nei 60 metų amžiaus, sirgo krūties arba kiaušidžių vėžiu.
  • Jei viena artima giminaitė, būdama jaunesnė nei 40 metų amžiaus, sirgo krūties vėžiu.
  • Jei krūties vėžys buvo tarp šeimos vyrų.
  • Jei artima giminaitė sirgo abiejų krūtų vėžiu.

Pagal „Apie krūties vėžį“, Nacionalinis vėžio institutas, 2014

Dalintis su draugais: