Europos krūties vaizdinimo draugijos (EUSOBI) ir 30 nacionalinių radiologijos įstaigų požiūris į atrankinę mamografinę patikrą dėl krūties vėžio - Nacionalinė krūties ligų asociacija
lt en

Europos krūties vaizdinimo draugijos (EUSOBI) ir 30 nacionalinių radiologijos įstaigų požiūris į atrankinę mamografinę patikrą dėl krūties vėžio

L.Steponavičienė, R.Briedienė (pagal EUSOBI)

Esminiai momentai:

  • EUSOBI (angl. European Society of Breast Imaging) ir 30 nacionalinių radiologijos oganizacijų pritaria atrankinėsmamografinės patikros idėjai
  • Pirmenybė teikiama tokiai atrankinės patikros dėl vėžio programai, kurią vykdant 50–69 metų amžiaus moterims, dalyvaujančioms programoje, nustatytu periodiškumu  atliekama mamografija,, o kiekvieną mamogramą  vertina du radiologai.
  • Taip pat skatinamas pagal atrankinės patikros programą atliekamos mamografijos paslaugą turinčių teisę gauti moterų amžiaus ribų išplėtimas nuo 50–69 metų iki 73–75 metų ir nuo 40–45 metų iki 49 metų amžiaus.
  • Turėtų būti atliekama skaitmeninė mamografija (ne filminė ar skaitmenizuota)
  • Manoma, kad netolimoje ateityje skaitmeninė krūties tomosintezė taps kasdieniu įrankiu atliekant atrankinę  patikrą dėl krūties vėžio

Įvadas

Šis požiūrį  į atrankinę patikrą dėl krūties vėžio nusakantis straipsnis buvo pasiūlytas EUSOBI ir patvirtintas 30 nacionalinių radiologijos įstaigų / organizacijų (1 lentelė). Pagrindinis jo tikslas yra išsamiaiinformuotinacionalines / vietines valdžias, politikus, sveikatos apsaugos specialistus bei plačiąją visuomenę, kodėl naudinga pagal atrankinės patikros programą atlikti mamografiją .

1 lentelė. Sąrašas 30 nacionalinių krūtų radiologijos draugijų, kurios pasirašė supratimo memorandumą kartu su Europos krūtų vaizdinimo draugija (EUSOBI)

Austrija Austrijos rentgeno draugija, Österreichische Röntgengesellschaft (ÖRG)
Belgija Belgijos radiologų draugijos senologų sekcija
Bosnija ir Hercagovina Bosnijos ir Hercegovinos radiologų asociacija
Bulgarija Bulgarijos krūties vaizdinimo draugija
Kroatija Kroatijos radiologų draugijos darbinė krūties grupė
Čekija Čekijos krūties radiologų asociacija
Danija Danijos krūties vaizdinimo draugija
Estija Estijos radiologų draugijos krūties vaizdinimo pogrupis
Suomija Suomijos radiologų draugija/Suomijos krūties radiologai
Prancūzija Societe d‘Imagerie de la Femme (SIFEM)
Vokietija AG Mammadiagnostik/Vokietijos rentgeno draugijos krūties vaizdinimo darbo grupė
Graikija Graikijos krūties vaizdinimo draugija
Vengrija Vengrų radiologų draugijos krūties diagnostikos skyrius
Islandija Islandijos radiologų draugijos krūties vaizdinimo grupė
Airija Airijos krūties radiologijos grupė
Izraelis Izraelio krūties vaizdinimo draugija
Italija Italijos krūties radiologų koledžas prie SIRM (Società Italiana di Radiologia Medica)
Lietuva Lietuvos radiologų asociacija
Moldova Moldovos respublikos vaizdintojų draugijos krūties vaizdinimo departamentas
Nyderlandai Olandų krūties vaizdinimo koledžas
Norvegija Norvegų krūties vaizdinimo draugija
Lenkija Lenkijos radiologų draugija; Krūtų ligų vaizdinės diagnostikos skyrius Sekcja Diagnostyki Obrazowej Chorób Piersi; Polskie Towarzystwo Radiologiczne
Rumunija Rumunijos krūties vaizdinimo draugija
Serbija Krūties vaizdinimo mokykla
Slovakija Slovakijos radiologų draugijos krūties vaizdinimo skyrius
Ispanija Ispanijos krūties vaizdinimo draugija Sociedad Espaňola de Diagnostico e Interventencionismo de la Mama (SEDIM)
Švedija Švedijos krūties vaizdinimo draugija
Šveicarija Šveicarų radiologų draugijos krūties atrankinės patikros atstovai
Turkija Turkijos radiologų draugijos krūties vaizdinimo darbo grupė

Krūties vėžys kaip pagrindinė sveikatos problema bei mamografijos vieta ankstyvojoje diagnostikoje

Krūties vėžys (KV) išlieka pagrindine visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Nustatyta, kad naujų KV atvejų bei mirčių nuo KV skaičius auga tiek ekonomiškai stipriose, tiek ekonomiškai silpnose šalyse ir tik dalis šio augimo priežasčių gali būti priskirta populiacijos senėjimui. 28 Europos sąjungos (ES) šalyse 2012 m. buvo užfiksuota 361 608 nauji KV atvejai bei apskaičiuota, kad 2015 m. šis skaičius išaugo iki 373 733 (+3,4%); užfiksuota mirčių: 91 585 ir 95 357 atitinkamai (+4,1%) [1]. Ši augimo tendencija buvo panaši visose ES šalyse.

Nepaisant tam tikrų jautrumo ir specifiškumo trūkumų, mamografija išlieka pagrindiniu populiacinės atrankinės patikros įrankiu. Buvo įrodyta kad mamografinė atrankinė patikra efektyviai sumažina mirtingumą ir leidžia taikyti mažiau agresyvų gydymą [2]. Net šiuolaikinėje efektyvaus sisteminio gydymo eroje krūties naviko dydis diagnozės metu vis dar daro ženklią įtaką bendrajam išgyvenamumui. Taigi ankstyvoji diagnostika išlieka lemiamu aspektu. Neseniai Nyderlandų vėžio registro atliktas įdomus populiacinis tyrimas, kuriame įvertinta daugiau kaip 170 000 KV sergančių pacienčių, patvirtino šį principą. Pacienčių dalis, kuriai skiriama neoadjuvantinė/adjuvantinė sisteminė terapija padidėjo nuo 53% 1995–2005 m. iki 65% 2006–2012 m. Tačiau, 2006–2012 m. mirtingumas nuo didesnių navikų išliko didesnis negu nuo mažesnių navikų, ypač tarpusavyje lyginant T1c ir T1a stadijas ir tai buvo nepriklausoma nuo limfmazgių būklės [3]. Neseniai Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra (angl. Agency for Research on Cancer (IARC)) apibendrino atrankinės mamografinės patikros naudingumo įrodymus [4]. Atsitiktinių imčių klinikiniuose tyrimuose įrodyta, kad dėl pagal atrankinę mamografinės patikros programąatliekamų mamografijų mažėja mirtingumas nuo KV  tarp  50–69 m. moterų.

Remiantis 20 kohortinių tyrimų ir 20 atvejo-kontrolės tyrimų duomenimisapskaičiuota, kad mirtingumas nuo KV sumažėja 40%  tarp tų 50–69 metų amžiaus moterų, kurios atsiliepia į kvietimą dalyvauti atrankinės mamografinės patikros programoje, ir tarp dar 23 %, jeiskaičiuojamos ir moterys, kurios patikroje nedalyvavo, tačiau joms atrankinės patikros programa turėjo visuomeninį poveikį – paskatino labiau rūpintis savo sveikata.. Mirtingumo sumažėjimas kohortinių tyrimų metu vertintas ir tarp 40–49 metų amžiaus bei tarp 70–74 metų amžiaus moterų, tačiau manoma, kad skelbtų tyrimų duomenys yra nepakankami. Šiuo metu turimi duomenys neleidžia IARC darbinei grupei nustatyti optimalaus  mamografinių tyrimų periodiškumo atliekant atrankinę krūtų patikrą dėl vėžio. Tačiau reikia pabrėžti, kad dauguma ES šalių yra pasirinkusios atlikti mamografinį tyrimą kas dveji metai 50–69 metų amžiau moterų kohortoje Tačiau dažniausiai renkamasis 1-erių metų intervalas tarp mamografijų, kai moterys yra 40–49 metų amžiaus, nes šio amžiaus moterų KV augimo greitis didesnis, o mamografijos jautrumas mažesnis dėl tankaus krūties audinio.

IARC apskaičiavo, kad vidutinė kumuliacinė pakartotinio iškvietimo dėl klaidingai teigiamo rezultato rizika yra apie 20% 50–69 metų amžiau moterims, kurioms per 20 metų atliekama 10 mamografijų. O biopsijos dažnis dėl klaidingai teigiamo rezultato yra mažiau nei 1 % vienam patikrinimui [4]. Taip pat reikia pažymėti, kad atrankinė mamografinė patikra leidžia sumažinti tiek klinikinius-patologinius invazinio KV ypatumus, tiek vietinio ir adjuvantinio gydymo poreikį [5-8].

IARC darbo grupė sutinka su Euroscreen darbo grupės [9] apskaičiuotu vidutiniu hiperdiagnostikos (atrankinės patikros programoje nustatyti krūties vėžio atvejai, kurie kitu būdu nebūtų nustatyti per visą paciento gyvenimo laiką) dažniu, kuris atitinka 6,5 % (ribos 1–10%). Šis dažnis apskaičiuotas remiantis kumuliacinės spinduliuotės sukeliamo KV galimybe tarp moterų, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių programoje, turint omeny uždelsto laiko trukmę (angl. lead time) ir bazinį didėjantį sergamumą. Kruopščiai įvertinus šiuos faktorius, panašus (4–11 %) hiperdiagnostikos dažnis nustatytas ir kontroliuojamuose atsitiktinių imčių tyrimuose [4].

Ypač svarbu tolesnės pastangos sumažinti svarbiausią neigiamą hiperdiagnostikos pasekmę – hipergydymą, nepamirštant atskirti hiperdiagnostikos (overdetection) dėl krūties radiologo, įvertinusio radinius kaip įtartinus, klaidų nuo neteisingos patologinės hiperdiagnostikos (neteisinga patologo vaizdų interpretacija) [10].

Rentgeno spinduliuotės sukeltas KV ir jo rizika

Mamografijos metu gaunamos rentgeno spinduliuotės sukeltas KV buvo vertintas remiantis modeliais, apimančiais įvairius faktorius. Buvo apskaičiuota, kad 50–69 m. amžiaus grupėje rizika mirti nuo spinduliuotės sukelto KV yra 1 iš 100 000 patikrintų moterų (atsižvelgta į 10 metų latentinį periodą bei 2,5 mGy dozęgaunamą per patikrą). Dėl per atrankinę patikrą gautos spinduliuotės  rizika susirgti KV yra šimtą kartų mažesnė nei galimybė išvengti mirties nuo KV [4]. Turint omeny  43% mirtingumo rizikos sumažėjimą, kas dvejus metus atliekama atrankinė mamograma tarp 100 000 moterų išgelbsti 350 gyvybių [11]. Jaunesnių moterų grupėje (40–49 m.) spinduliuotės efektas turi būti įvertintas kruopščiau. Svarbu tai, kad dauguma atvejų spinduliuotės sukeltas KV gali būti sėkmingai išgydytas [12].

Atrankinės patikros modeliai

EUSOBI ir anksčiau išvardyti nacionaliniai krūties radiologijos centrai remdamiesi turimais įrodymais itin remia atrankinę mamografinę patikrą moterims, kurių vidutinė KV rizika dažniausiai būna 50–69 metų amžiuje. Antras prioritetas yra amžiaus ribų išplėtimas iki 73–75 m., mamogramą atliekant kas dveji metai. Taip pat kiekviena šalis turėtų įvertinti galimybę į atranką įtraukti moteris nuo 40 arba nuo 45–49 metų amžiaus, mamogramą atliekant kasmet. Amžiaus pasirinkimas ir patikros intervalas turėtų būti pritaikytas prie nacionalinių demografinių rodiklių ir vietinių poreikių. Svarbu, kad šios draugijos giežtai nepritaria kitų metodų (termografija, kitos optinio vaizdinimo priemonės) taikymui per atrankinę patikrą kaip alternatyvos mamografiniam tyrimui [13]. Be to, šios draugijos nepritaria ir ultragarso kaip pirminio atrankos būdo taikymui Europos šalių moterims, kurios neturi simptomų ir yra vidutinės KV išsivystymo rizikos grupėje.

Pirmenybė turėtų būti teikiama organizuotoms populiacinėms atrankinėms patikros programoms bei dviejų radiologų mamogramų vertinimui, o ne spontaninei (oportunistinei) mamografinei atrankinei patikrai ir vieno radiologo vertinimui, kadangi pirmuoju atveju galima užtikrinti didesnį specifiškumą ir teigiamą predikcinę vertę [14, 15], mažesnę kainą, struktūrizuotą kokybės kontrolę, centralizuotą duomenų tvarkymą. Šių aspektų svarba buvo pabrėžta ir IARC neseniai išleistame anksčiau minėtame leidinyje [4].

Žvelgiant plačiau, EUSOBI ir anksčiau minėti radiologijos centrai yra susipažinę su atvira diskusija dėl mamografinių patikrų, vykstančia JAV, kur Krūties vaizdinimo draugija (Society of Breast Imaging) ir Amerikos radiologų koledžas (American College of Radiology) remia kasmetinį pagal atrankinės patikros programą atliekamą mamografinį tyrimą moterims nuo 40 metų amžiaus informuojant jas apie ankstyvosios KV diagnostikos naudą [16]. Naujausios paskelbtos Amerikos vėžio draugijos (American Cancer Society) rekomendacijos JAV: (1) reguliari mamografinė patikra nuo 45 m. (griežta rekomendacija); (2) kasmetinė mamografinė patikra nuo 45–54 m. amžiaus (negriežta rekomendacija); (3) nuo 55 m. galima tirti kas dvejus metus arba tęsti kasmetinę patikrą (negriežta rekomendacija); (4) galima pradėti kasmetinę patikrą nuo 40–44 m. (negriežta rekomendacija; (5) galima tęsti atrankinę mamografinę patikrą tol, kol bendra moters būklė yra gera ir tikėtina gyvenimo trukmė yra daugiau kaip10 metų (negriežta rekomendacija); (6) nė vienai amžiaus grupei kaip atrankinės patikros metodas nesiūlomas klinikinis krūtų ištyrimas.

Krūties audinio tankumas

EUSOBI ir anksčiau minėtos radiologų organizacijos nerimauja dėl  krūties audinio didesnio tankio maskuojamojo efekto, kuris smarkiai riboja pagal atrankinės patikros programą atliekamos mamografijos jautrumą. Šis jautrumas mažėja nuo 86–89 %, kai krūtyse beveik visiškai vyrauja riebalinis audinys iki 62–68 %, kai krūtyse vyrauja ypač tankus liaukinis audinys [18]. Skatinami tyrimai, kurių tikslas būtų sumažinti šį neigiamą efektą pritaikant papildomus atrankos būdus, tokius kaip rankinis ar automatizuotas ultragarsinis tyrimas, ypač jei vertinama tokių papildomų tyrimų finansinė nauda didelės apimties populiacinėse atrankinės patikros  programose. Šios draugijos tai pat atsižvelgia į krūties tankumą kaip į nepriklausomą krūties vėžio rizikos veiksnį, nors šis faktorius kartais ir pervertinamas [19,20], Tyrimuose, kur kontrolinė grupė neapribota moterimis, kurių krūtyse vyrauja riebalinis audinys , tų moterų, kurių krūtystankaus audinio, reliatyvi rizika krinta iki 2 ir mažiau [21,22]. Minėtos radiologų draugijos pripažįsta, kad siekiant padidinti mamografinio tyrimo jautrumą, kai krūties audinys tankus, pirmo pasirinkimo galimybė yra taikyti skaitmeninę mamografiją.

Skaitmeninės krūties tomosintezės potencialas

Radiologų draugijos taip pat apsvarstė vis gausėjančius duomenis apie skaitmeninės krūties tomosintezės(SKT) (angl. digital breast tomosynthesis (DBT) panaudojimą atrankinėje patikroje dėl krūties vėžio. Trys perspektyviniai tyrimai parodė, kad SKT, taikoma kaip metodas, papildomas [23-25] ar alternatyvus [26] įprastinei dviejų dimensijų (2D) skaitmeninei mamogramai, leidžia turėti geresnį diagnostinį vaizdą. SKT padidina vėžio nustatymo dažnį (0,5– 2,7 1000-iui patikrintų moterų) ir sumažina papildomų iškvietimų dažnį (0,8 –  3,6 100-ui patikrintų moterų) [27]. Šiuo metu SKT siūloma kartu su 2D vaizdais (kartu su sintetiniais 2D vaizdais), o tai leidžia išspręsti padidintos spinduliuotės riziką, kai SKT taikoma kaip papildomas metodas kartu su  2D skaitmenine mamograma [28-30]. Šie aspektai taip pat suteiks galimybę SKT vadintis ateities „įprastine mamografija“ atrankinės patikros programoje. Tačiau prieš įdiegiant SKT atrankinės patikros programas dėl krūties vėžio reikalinga, kad būtų įrodytas statistiškai reikšmingas ir kliniškai svarbus intervalinių krūties navikų dažnio sumažėjimasŠios atsargumo priemonės reikalingos, kadangi stengiamasi išvengti hiperdiagnostikos padaugėjimo ir programos kaštų išaugimo, nes kol kas finansinė SKT taikymo atrankinei patikrai nauda nėra įrodyta (įrodymams gauti gali prireikti ilgai trunkančių tyrimų). Neseniai buvo publikuoti didelės apimties JAV atlikto tyrimo duomenys [31], kur pirmą kartą konstatuotas intervalinių navikų dažnio sumažėjimas nuo 0,7 (taikant 2D mamografiją)  iki 0,5 (taikant SKT) 100-ui patikrintų moterų. Tačiau reikia ir daugiau įrodymų apie SKT naudą. Be to, prieš įdiegiant SKT į kasdieninę praktiką, reikia apsvarstyti tai, kad SKT naudojimas atliekant atrankinę patikrą pailgina mamogramų vertinimo laiką [32] ir turi įtakos atrankinės patikros programos stabilumui.

Skaitmeninė mamografija vietoje filminės

Atsižvelgiant į mamografijos techninės evoliucijos eigą per pastaruosius dešimtmečius ir daugėjančius įrodymus apie SKT naudą, minėtos radiologų draugijos visose šalyse vienareikšmiškai rekomenduoja vietoje filminės mamografijos naudoti tiesioginę skaitmeninė mamografiją (ne fosforo plokštelės kompiuterinę mamografiją, kitaip – skaitmenizuotą mamografiją) . Iš tikrųjų skaitmeninė mamografija turi daug reikšmingų privalumų, tokių kaip mažesnė spinduliuotės dozė, geresnė vaizdo kokybė, vaizdo apdorojimo galimybė, skaitmeninis archyvavimas, vaizdų persiuntimas ir cheminio užterštumo nebuvimas. Siūloma, kad visuose naujuose mamografijos centruose tyrimai būtų atliekami skaitmeninės mamografijos būdu ir, kur įmanoma, būtų SKT įranga.

Sertifikuotų ir specialiai apmokytų radiologų poreikis krūties gydymo centruose

Pagal atrankines patikras atliktos mamogramos ( nesvarbu, ar naudojama SKT, ar ne) turi būti vertinamos radiologų, kurie turi būti kvalifikuoti konkrečiai atrankinės patikros mamogramoms vertinti. Skatinami regioninio/nacionalinio/europinio lygio profesinio patikrinimo testai, kurie garantuotų standartizuotą vertinimo kokybę. Taip pat nurodomas minimalus atrankinių mamografijų vertinimo skaičius per metus.

Būtina užtikrinti priežiūros tęstinumą nuo atrankinės mamografijos iki diagnostinio krūties vaizdinimo, biopsijos ir gydymo planavimo tiek specializuotame krūties vėžio centre, tiek atrankinės patikros centre, turinčiame gerai organizuotą ryšį su diagnostiniu padaliniu. Kur tik įmanoma, radiologai turėtų dirbti integruotuose krūties centruose, kur galima organizuota KV specialistų tarpusavio pagalba. Planuojamose išleisti naujose ES rekomendacijose, kaip reiktų vykdyti krūties vėžio atrankinę patikrą, diagnostiką ir gydymą, yra raginama krūties radiologijos centruose/skyriuose įdiegti kokybės užtikrinimo programas.

Storos adatos ir vakuminė biopsija

Pirmenybė turi būti teikiama ne plonos adatos aspiracijai, o storos adatos ir vakuminei biopsijai [33], kadangi taip galima užtikrinti mažesnį klaidingai neigiamų rezultatų dažnį bei nepakankamos medžiagos kiekio dažnį, nebent glaudus bendradarbiavimas su citologais leidžia užtikrinti tokią pat gerą diagnostikos kokybę plonos adatos aspiracijos atveju. Šis reikalavimas netaikomas pažasties limfmazgių, kurie tiriant ultragarsu įtariami galintys būti metastaziniai, tyrimui panaudojant plonos adatos aspiraciją, nes įrodyta kad ji pakankamai efektyvi [34].

Padidėjusios rizikos susirgti KV grupės moterys

Radiologų draugijos didelės rizikos  susirgti KV grupės moterims (rizika per gyvenimą lygi arba didesnė nei 20%) siūlo magnetinio rezonanso tyrimą atsižvelgiant į nacionalines ir tarptautines rekomendacijas [35-37]. Šiuo atžvilgiu strategijos bus skirtingos priklausomai nuo skirtingų šalių sveikatos priežiūros sistemos skirtumų. Raginama moterims, kurių rizika susirgti krūties vėžiu padidėjusi r, atlikti tyrimus, leidžiančius įvertinti skirtingų atrankinės patikros būdų tinkamumą..

Apibendrinimas

EUSOBI ir 30 nacionalinių krūties radiologijos organizacijų vienareikšmiškai pasisako už mamografijos taikymą populiacinei masinei atrankinei patikrai, kadangi tai leidžia ženkliai sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio bei įgalina sumažinti vietinio bei adjuvantinio gydymo poreikį moterims, dalyvaujančioms patikros programoje. Asmenys ir institucijos, abejojantys šio metodo nauda, nepaisydami didelio kiekio įrodymų, sukauptų per daugiau kaip tris dešimtmečius, , sukelia riziką moterų gyvybėms.

Literatūra

  1. Globocan Online Analysis (http://globocan.iarc.fr/Pages/burden_ sel.aspx, accessed on June 3, 2016) 
  2. Sardanelli F, Helbich TH, European Society of Breast Imaging (EUSOBI) (2012) Mammography: EUSOBI recommendations for women’s information. Insights Imaging 3(1):7–10 
  3. Saadatmand S, Bretveld R, Siesling S, Tilanus-Linthorst MM (2015) Influence of tumour stage at breast cancer detection on sur- vival in modern times: population based study in 173,797 patients. BMJ 351:h4901 
  4. Lauby-Secretan B, Scoccianti C, Loomis D, International Agency for Research on Cancer Handbook Working Group et al (2015) Breast Cancer Screening – Viewpoint of the IARC Working Group. N Engl J Med 372(24):2353–2358
  5. Hofvind S, Sørum R, Thoresen S (2008) Incidence and tumor char- acteristics of breast cancer diagnosed before and after implementa- tion of a population-based screening-program. Acta Oncol 47(2): 225–231
  6. Cutuli B, Dalenc F, Cottu PH et al (2015) Impact of screening on clinicopathological features and treatment for invasive breast can- cer: results of two national surveys. Cancer Radiother 19(5):295– 302
  7. Dong W, Berry DA, Bevers TB et al (2008) Prognostic role of detection method and its relationship with tumor biomarkers in breast cancer: the university of Texas M.D. Anderson Cancer Center experience. Cancer Epidemiol Biomark 17(5):1096–1103
  8. Nagtegaal ID, Allgood PC, Duffy SW et al (2011) Prognosis and pathology of screen-detected carcinomas: how different are they? Cancer 117(7):1360–1368
  9. Paci E, EUROSCREEN Working Group (2012) Summary of the evidence of breast cancer service screening outcomes in Europe and first estimate of the benefit and harm balance sheet. J Med Screen 19(Suppl 1):5–13
  10. Colin C, Devouassoux-Shisheboran M, Sardanelli F (2014) Is breast cancer overdiagnosis also nested in pathologic misclassifica- tion? Radiology 273(3):652–655
  11. Hauge IH, Pedersen K, Olerud HM, Hole EO, Hofvind S (2014) The risk of radiation-induced breast cancers due to biennial mam- mographic screening in women aged 50-69 years is minimal. Acta Radiol 55(10):1174–1179 
  12. Yaffe MJ, Mainprize JG (2011) Risk of radiation-induced breast cancer from mammographic screening. Radiology 258(1):98–105
  13. Brkljacić B, Miletić D, Sardanelli F (2013) Thermography is not a feasible method for breast cancer screening. Coll Antropol 37(2): 589–593 
  14. Kemp Jacobsen K, Abraham L, Buist DS et al (2015) Comparison of cumulative false-positive risk of screening mammography in the United States and Denmark. Cancer Epidemiol 39(4):656–663
  15. Kemp Jacobsen K, O’Meara ES, Key D et al (2015) Comparing sensitivity and specificity of screening mammography in the United States and Denmark. Int J Cancer 137(9):2198–2207
  16. Society of Breast Imaging. https://www.sbi-online.org/Portals/0/ Position%20Statements/2016/SBI%20ACR%20Response%20 to%20 USPSTF%20Recommendations.pdf. Accessed on February 8, 2016
  17. Oeffinger KC, Fontham ET, Etzioni R et al (2015) Breast cancer screening for women at average risk: 2015 guideline update from the American Cancer Society. JAMA 314(15):1599–1614
  18. Freer PE (2015) Mammographic breast density: impact on breast cancer risk and implications for screening. RadioGraphics 35(2): 302–315
  19. Colin C, Prince V, Valette PJ (2013) Can mammographic assess- ments lead to consider density as a risk factor for breast cancer? Eur J Radiol 82(3):404–411
  20. Colin C, Schott AM, Valette PJ (2014) Mammographic density is not a worthwhile examination to distinguish high cancer risk wom- en in screening. Eur Radiol 24(10):2412–2416
  21. Brandt KR, Scott CG, Ma L, Mahmoudzadeh AP et al (2016) Comparison of clinical and automated breast density measure- ments: Implications for risk prediction and supplemental screening. Radiology 279(3):710–719
  22. McCormack VA, dos Santos SI (2006) Breast density and paren- chymal patterns as markers of breast cancer risk: a meta-analysis. Cancer Epidemiol Biomarkers Prev 15(6):1159–1169
  23. Skaane P, Bandos AI, Gullien R et al (2013) Comparison of digital mammography alone and digital mammography plus tomosynthesis in a population-based screening program. Radiology 267(1):47–56
  24. Skaane P, Bandos AI, Gullien R et al (2013) Prospective trial com- paring full-field digital mammography (FFDM) versus combined FFDM and tomosynthesis in a population-based screening pro- gramme using independent double reading with arbitration. Eur Radiol 23(8):2061–2071
  25. Ciatto S, Houssami N, Bernardi D et al (2013) Integration of 3D digital mammography with tomosynthesis for population breast cancer screening (STORM): a prospective comparison study. Lancet Oncol 14(7):583–589
  26. Lång K, Andersson I, Rosso A, Tingberg A, Timberg P, Zackrisson S (2016) Performance of one-view breast tomosynthesis as a stand- alone breast cancer screening modality: results from the Malmö Breast Tomosynthesis Screening Trial, a population-based study. Eur Radiol 26(1):184–190
  27. Houssami N (2015) Digital breast tomosynthesis (3D-mammography) screening: data and implications for population screening. Expert Rev Med Devices 12(4):377–379
  28. Svahn TM, Houssami N, Sechopoulos I, Mattsson S (2015) Review of radiation dose estimates in digital breast tomosynthesis relative to those in two-view full field digital mammography. Breast 24(2):93– 99
  29. Gur D, Zuley ML, Anello MI et al (2012) Dose reduction in digital breast tomosynthesis (TM) screening using synthetically recon- structed projection images: an observer performance study. Acad Radiol 19(2):166–171
  30. Skaane P, Bandos AI, Eben EB et al (2014) Two-view Digital Breast Tomosynthesis screening with synthetically reconstructed projections images: comparison with digital breast tomosynthesis with full-field digital mammographic images. Radiology 271(3): 655–663
  31. McDonald ES, Oustimov A, Weinstein SP, Synnestvedt MB, Schnall M, Conant EF (2016) Effectiveness of digital breast tomosynthesis compared with digital mammography: Outcomes analysis from 3 years of breast cancer screening. JAMA Oncol 2(6):737-743
  32. Gilbert FJ, Tucker L, Young KC (2016) Digital breast tomosynthesis (DBT): a review of the evidence for use as a screen- ing tool. Clin Radiol 71(2):141–150
  33. van Breest SV, Nederend J, Voogd AC et al (2013) Trends in breast biopsies for abnormalities detected at screening mammography: a population-based study in the Netherlands. Br J Cancer 109(1): 242–248
  34. Castellano I, Deambrogio C, Muscarà F et al (2014) Efficiency of a preoperative axillary ultrasound and fine-needle aspiration cytology to detect patients with extensive axillary lymph node involvement. PLoS One 9(9), e106640
  35. Saslow D, Boetes C, Burke W, American Cancer Society Breast Cancer Advisory Group et al (2007) American Cancer Society guidelines for breast screening with MRI as an adjunct to mammog- raphy. CA Cancer J Clin 57(2):75–89
  36. Sardanelli F, Boetes C, Borisch B et al (2010) Magnetic resonance imaging of the breast: recommendations from the EUSOMA work- ing group. Eur J Cancer 46(8):1296–1316
  37. Mann RM, Balleyguier C, Baltzer PA, European Society of Breast Imaging (EUSOBI), with language review by Europa Donna–The European Breast Cancer Coalition et al (2015) Breast MRI: EUSOBI recommendations for women’s information. Eur Radiol 25(12):3669–3678
20180325
Dalintis su draugais:
20190710

Šv. Magdalenos nakties bėgimas
20190618

Registracija

„Krūties diena Vilniuje 2018“ – informacinė ir palaikymo akcija šv. Kotrynos bažnyčioje
20181024

2018 m. spalio 25 d. Nacionalinė krūties ligų asociacija drauge su asociacija Onkologija.lt organizuoja renginį “Krūties diena Vilniuje 2018“. Spalį – tarptautinį krūties ...

Visos naujienos