Pirmajame Lietuvos biobankų forume: apie biobanko naudą jaunimas turėtų išgirsti dar mokykloje, sako Aušra Bružienė

NKLA prezidentė Aušra Bružienė spalio 6 d. dalyvavo plačioje diskusijoje pirmajame Lietuvos biobankų forume Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre. Konferencija pirmą kartą subūrė su biobankų veikla susijusius asmenis ir organizacijas: valdžios institucijas, mokslininkus, akademikus, pacientus, teisininkus bei verslo atstovus.

Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre surengto Lietuvos biobankų forumo metu visuomenei ir mokslininkams buvo pristatyta mūsų šalyje baigta formuoti ir jau visu pajėgumu veikianti nacionalinė biobankų infrastruktūra – praktinis instrumentas, leidžiantis kurti naujus diagnostikos ir gydymo metodus, stiprinti sveikatos sistemą bei diegti personalizuotą mediciną Lietuvoje.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) mokslinė sekretorė ir direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai dr. Živilė Gudlevičienė sako, jog biobankuose saugomi gyventojų mėginiai yra neįkainojamas šaltinis medicinos mokslo tyrimams. Pasak jos, Lietuvoje veikianti biobankų infrastruktūra jau niekuo neatsilieka nuo Vakarų šalių, o kaip vieną svarbiausių pasiekimų ji įvardija Lietuvos biobankų įsijungimą į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą BBMRI-ERIC, vieną didžiausių biobankų konsorciumų pasaulyje. Tai Lietuvos biobankams ir mokslininkams atvėrė kelius į tarptautinius medicinos mokslo tyrimus, kuriuose dabar vis dažniau minimas ir Lietuvos vardas.

„Lietuvos biobankų tinklą šiuo metu sudaro aštuoni biobankai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kurie mokslo tikslais kaupia ne tik sveikų, bet ir įvairiomis ligomis sergančių gyventojų biologinius mėginius. Nacionalinio vėžio institute turime biobanką, kuriame kaupiami išskirtinai onkologinių pacientų biologiniai mėginiai. Santaros klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno klinikų bei Klaipėdos universiteto ligoninės biobankuose kaupiami įvairiomis kraujo, infekcinėmis, neurologinėmis, genetinėmis ir kt. ligomis sergančių pacientų mėginiai – nuo kraujo ir šlapimo iki kaulų čiulpų ar smegenų skysčio. Taip pat turime pacientų audinius kaupiantį biobanką Valstybiniame patologijos centre ir gyvas užšaldytas ląsteles kaupiantį biobanką Inovatyvios medicinos mokslo centre.

Tai reiškia, kad turime visą reikalingą infrastruktūrą, leidžiančią per biobankus vykdyti mokslinius tyrimus ir taip kurti efektyvesnę sveikatos sistemą Lietuvoje. Turime visus įrankius ir kompetencijas –  reikia tik atrasti šias galimybes ir jas toliau plėtoti“, – teigia NVI mokslinė sekretorė dr. Ž. Gudlevičienė.

Biotechnologijų įmonės „Caszyme“ bendraįkūrėjas ir mokslo direktorius, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. G. Gasiūnas antrino, kad biobankams itin svarbus visuomenės pasitikėjimas ir aktyvus dalyvavimas jų veikloje duodant savo biologinius mėginius. „Kuo daugiau žmonių supras biobankų svarbą ir prisidės prie jų veiklos, tuo daugiau galimybių turėsime ir mes, mokslininkai“, – teigia dr. G. Gasiūnas.

Forumo dalyvių diskusijoje dalyvavusi Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė mano, jog informaciją apie biobankų esmę ir naudą kiekvienam žmogui bei jo palikuonims jaunimas turėtų pirmą kartą išgirsti dar mokykloje, gal būt biologijos ar kitos disciplinos pamokose.

„Jaunas žmogus auga ir bręsta, gyvenimo kelyje nori nenori jam tenka susidurti ir su ligomis, ir su ligų riziką didinančiu paveldėjimu bei sudėtingomis šiuolaikinėmis terapijomis. Kai šiuo metu sutikimo lapus donuoti savo kraujo ar audinių medžiagą stacionare gulinčiam, sunkios ligos diagnozę neseniai išgirdusiam žmogui atneša bet kas, kas imasi nunešti anketą, tai nenorėkime gero rezultato. Atėję į palatą žmonės negali išsamiau paaiškinti apie biobanką pacientui, kuris turėtų pasirašyti sutikimą. Patikėkite, pacientui tikrai neatsiranda pasitikėjimo, jis, pirmiausia, vargu ar supranta, apie ką čia kalbama. Įsivaizduokime pacientą, belaukiantį savo sudėtingos operacijos ar kitos procedūros. Taigi, manyčiau, reikėtų labai gerai pagalvoti, kaip ir kur pradėti informacinę biobankų kampaniją ir jai rimtai pasiruošti“, – pasakė Aušra Bružienė.